Verslas

Darbas namuose

Posted On
Posted By rasytojas

Darbas namuose vis dar daugelio laikomas nerimtu, nieko neįpareigojančiu, o kartais nepriimtinu reiškiniu. Keičiantis darbo santykiams ir vis populiarėjant bendradarbystės idėjoms, tokia darbo aplinka vis labiau patraukia visuomenės dėmesį ir tampa diskusijų objektu.

Vertimo biurai jau seniai telpa į vieną kabinetą, kad ir kokie dideli bebūtų, nes visi vertėjai biure nesėdi nuo 8 iki 17 val. – jie dirba iš namų. Darbas namie turi nemažai privalumų ir trūkumų, todėl jis tinka ne visiems. Užsienyje ne viena didelė kompanija stengiasi turėti kuo daugiau namuose dirbančių darbuotojų, nes taip taupomi įmonės kaštai darbo vietai ir mokesčiai. Kokia situacija Lietuvoje? Pradžia bendradarbystei (co-working) jau padaryta.

Darbas namuose taupo pinigus

Vienas iš pagrindinių darbo namuose privalumų yra išlaidų mažinimas. Įmonė išleidžia mažiau patalpų nuomai, darbo vietos įrengimui, interneto ryšio mokesčiams, kompiuterinei technikai. Darbuotojas mažiau išleidžia vykimui į darbą automobiliu ar viešuoju transportu, maistui šalia darbo esančiose kavinėse ar restoranuose. Dirbant namie nereikia turėti savo biuro – galima dirbti nors ir miegamajame.

Darbas namuose atima socialinį kontaktą

Vienas iš pagrindinių darbo namuose minusų yra tas, kad netenkama socialinio kontakto. Su kolegomis bendraujama ne gyvai, o per internetą – Skype ar pokalbių programas. Interneto kamera šiek tiek suartina darbuotojus, nes jie gali matyti vienas kito veidus, tačiau taip bendraujama ne visada. Kartais keletą metų pradirbę kolegos nėra ne tik matę vienas kito gyvai, bet ir girdėję vienas kito balso. Darbas namuose tikrai nėra socialus reiškinys ir bendravimui nepadeda. Po ilgos pertraukos be socialinio kontakto kai kuriems laisvadarbiams (freelancer) arba dirbantiems namie gali būti sunku dirbti kolektyve.

Kitas darbo namuose minusas – disciplinos stoka. Jei darbas biure yra gana griežtai reglamentuotas (nustatytos poilsio pertraukėlės, pietų metas ir laikas, bendravimo kultūra, apsirengimo būdas ir t.t.), tai namuose galima dirbti apsirengus bet kaip, kartais nesilaikant būtinosios higienos.

Darbas bendradarbystės centruose

Socialinio kontakto trūkumą stengiasi panaikinti bendradarbystės (co-working) centrai, kuriuose namuose dirbantys profesionalai gali susirinkti į bendras patalpas ir pabandyti savo darbus atlikti pavieniui, tačiau apsuptiems bendraminčių. Tokiu būdu sukuriamas socialinis kontaktas, išplečiamas pažinčių ratas, apsikeičiama idėjomis, gimsta nauji projektai. Lietuvoje buvo 3 bendradarbystės centrai – 2 centrai Vilniuje HUB Vilnius ir HUB Kaunas Kaune. Juose dirba apie 100 laisvai samdomų specialistų, naujų verslų kūrėjų ar pavienių įvairių sričių profesionalų, kuriems darbas namuose nėra toks priimtinas. Bendradarbystės centro paslaugos yra mokamos – nuomojamasi kėdė prie bendro stalo, interneto ryšys, galimybė pasinaudoti virtuvėle ir t.t.

Bendradarbystės centrus galima laisvai vadinti tarpiniu variantu tarp normalios tradicinės kontoros ir darbovietės namuose – kiekvienas dirba su savo projektais ir darbais tik sėdi bendroje patalpoje.

Per artimiausius keletą metų tokių darbuotojų turėtų daugėti. Įmonės, taupydamos kaštus, stengsis efektyviau išnaudoti savo darbuotojus, dirbančius per atstumą. Tai tekstų rašytojai ir vertėjai, marketingo specialistai, dizaineriai, programuotojai, renginių organizatoriai, žiniasklaidos verslo atstovai ir dar daug kitų specialybių, kurios gali dirbti iš bet kur, kur yra interneto ryšys.

Related Post

leave a Comment